Šiame straipsnyje kviečiu pažvelgti į karjeros planavimą per skirtingus kampus, kuriuos atradau dirbdama su savo klientais ir pati išgyvendama reikšmingą karjeros pokytį. Prieš penkerius metus pasiryžau dideliam žingsniui, kuris ne tik pakeitė mano profesinį kelią, bet ir atvedė mane ten, kur esu šiandien.

Pradėkime nuo to, o kaip gi žinoti, kada metas investuoti laiką į karjeros planavimą karjerą?

Kiekvienam iš mūsų apie karjeros pokyčius gali signalizuoti skirtingi ženklai (kaip ir pvz. kiekvienas mes turime skirtingus motyvatorius). Tačiau dažniausiai ir lengviausi atpažįstami būna šie:

• Kai tampame sau nepatinkančia versija, pradedame abejoti savimi, savo kuriamo rezultato prasme.
• Kai atsiranda jausmas, kad „kažko trūksta“, nežinome ko. 
• Kai aiškiai svajojame apie kitokią karjerą. 
• Pradedame pavydėti savo draugams ir kolegoms, kyla kitų neigiamų minčių.
• Pradedame jausti “sekmadienio sindromą” – blogėja nuotaika, sunkiai sekasi užmigti, kyla nerimas, nieko nebesinori imtis ir pan.
• Darbe daugiau nei įprastai pastebime iš savęs sklindantį pesimizmą, irzlumą, netoleranciją,cinizmą ir kitas sau įprastai nebūdingas elgsenas.
• Darbe galime identifikuoti daugiau nuobodulio ar motyvacijos stokos nei įprastai.
• Krentantis produktyvumas.

Taip pat svarbu akcentuoti, kad signalai nebūtinai turi būti neigiami. Karjeros pokyčio galime norėti ir dėl pasikeitusių prioritetų, poreikių, karjeros vertybių ir net vieno iš geriausio scenarijaus – būti savo karjeros etapo pakilime ir su visa gera energija sąmoningai planuotis, o kas toliau?

Kaip nebijoti tai padaryti?

Karjeros pokyčių metu dažniausiai “triukšmaujančios” nuostatos, baimės ar stereotipai yra apie:

• Baimę klysti. Kiekvieną karjeros pokytį galime suplanuoti kaip bet kurį kitą projektą, atlikus teisingus žingsnius, kuo daugiau susirinkus informacijos, pasitikrinus skirtingais būdais. Taip pat svarbu pamatyti, kad klaidos yra pamokos. Juk nieko gyvenime neišmokome neklydę: kalbos, vairavimas, bet kuris kitas įgūdis.
• Nežinojimą ko norime. Po kiekvienu nežinau slypi kažkokia informacija, bet dažniausiai pabėgti nuo lindimo į gylį, bandymo suprasti kas slepiasi ir kur – „nežinau“ yra lengviausias kelias pabėgti. 
• Nenoras jausti nepatogumą: finansinį, ekspertinį, reikės investuoti laisvalaikio laiką ir pan.
• Nepasitikėjimą savimi. Būna, kad labai didelį fokusą skiriame įgūdžiams ir žinioms, kurių trūksta, bet pamirštame įsivertinti įgūdžius, ir patirtį, kuriuos turime.
• Atlygį, kitų nuomonę, manymą, kad per vėlu ir kt. 

Tad pirmasis žingsnis, jaučiant baimę daryti norimą karjeros pokytį, svarbu yra suprasti ir įsivardinti, kas mus stabdo. Tada ieškoti būtų kaip su tomis baimėmis “susitarti”, kokie veiksmai ar papildoma informacija galėtų padėti tai įveikti.

Kas yra karjeros planavimas?

Karjeros planavimas – tai procesas, kuris padeda žmogui aiškiai apibrėžti savo profesinius tikslus, suprasti asmeninius prioritetus ir planuoti veiksmus, leidžiančius pasiekti sėkmę darbinėje veikloje. Taip pat karjeros planavimą mėgtu lyginti su projekto įgyvendinimu. Karjeros planavimas turi savo aiškius etapus, kiekvienas etapas – savo dedamąsias, visą tai prašo mūsų laiko ir pastangų, galima įsivertinti tai laike, išsikelti tikslus, nuosekliai juos įgyvendinti ir pamatuoti rezultatus. Karjeros planavimas – taip pat yra ir įgūdis, kai išmokstame atpažinti savo poreikius veikloms, aplinkai, rezultatui ir kitiems susijusiems dalykams, juk darbui skiriame penkias dienas per savaitę ir dažnai išsinešame mintyse ir į po darbinį laiką, savaitgalius.

Ir kokios to naudos?

Pirmąją vietą norisi skirti vienam iš svarbiausių dalykų – prasmė, kad tai kur skiriame savo laiką ir energiją, be finansinės naudos, generuotų ir aukštesnį tikslą, kurtų prasmės jausmą, o tai kiekvienam žmogui gali būti visiškai skirtingi dalykai. Be prasmės, karjeros planavimas leidžia:

• Judėti kryptingai. Gerai apgalvotas planas padeda žmogui suprasti, kur jis yra dabar ir kokius žingsnius reikia atlikti, kad pasiektų norimus rezultatus. Be krypties gali būti sunku naviguoti gausoje pasirinkimų ar net tikslingai pozicionuoti save rinkoje.
• Žinoti kaip norime augti ir kodėl (o augimas yra mūsų vienas iš pamatinių poreikių). Tai padeda kryptingai investuoti laiką ir išteklius į savišvietą, mokymus, pažintis, podcastus ir kitus pasirinkimus, kurie bus naudingi siekiant norimos pozicijos ar profesijos.
• Jausti didesnį pasitenkinimą savo darbu. Žmogus, kuris dirba pagal savo pomėgius, vertybes ir gebėjimus, jaučiasi labiau motyvuotas ir patenkintas. Karjeros planavimas leidžia išvengti profesinių sričių, kurios neatitinka asmeninių lūkesčių ar interesų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda užtikrinti emocinę gerovę ir mažina perdegimo riziką.
• Lengviau adaptuotis prie pokyčių. Karjeros planavimo vienas iš etapų yra darbo rinkos ir tendencijų pažinimas. Tad karjeros planavimas leidžia pasiruošti potencialiems pokyčiams ir iš jų daugiau laimėti, nei patirti streso.

Ir šį sąrašą dar galėčiau tęsti ir tęsti, nes kiekvienas iš mūsų turime savo individualius tikslus, kurie atneša individualias naudas. Tad kviečiu nebijoti atsakomybės imtis į savo rankas ir planuotis savo karjerą.